Categories
Uncategorized

Idėja #11: Darbo vietos susikūrimas ir asmeninio užimtumo skatinimas

Turbūt daugelis dirbančiųjų pasakytų, kad daryti gyvenime tai ką labiausiai traukia ir gauti už tai stabilų atlyginimą būtų svajonė. Ypatingai norinčių kurti poveiki ir prasmę, kuri nevisad taip lengvai būtų apskaičiuojama pinigine išraiška. Ar bent jau reiktų ilgojo laikotarpio, kad tai apskaičiuotum.

Verslo liudijimai arba individualios veiklos pažymos suteikia galimybę kurti smulkų verslą ar parduoti savo žinias kokioje nors srityje – t.y. būti freelanceriu, darbdaviu sau, ieškant klientų ir siūlant jiems paslaugas. Tačiau darbas socialinėje sferoje – kad ir to pačio socialinio verslo – arba ekologijos dažnam yra prieinamas tik savanorystės pagrindu. Paprastai jei turima užtektinai santaupų ar kitą finansinį užnugarį – pvz turimą sėkmingą verslą ar palikimą. Kitu atveju savanoriavimas ne pelno siekiančioje organizacijoje tai tik drambliuko svajonė arba veikla laisvalaikiui  po “tikro”, “rimto” darbo, kuris uždirba algą.

Visa tai nėra taip blogai, tačiau verta pamąstyti ar neatsirastų galimybė norintiems dirbti socialinėje ar kitose su žmonijos ateitimi susijusiose sferose (pavyzdžiui, planetos išsaugojimui, t.y. ekologijoje) susikurti sau darbo vietą – gauti stabilų atlygį, leidžiantį kažkokiam konkrečiam darbui pilnu etatu atsiduoti?

Kas būtų darbvadys? Valstybė, sąjungos kaip Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, taip pat įvairios rytų šalių sąjungos (apie kurias turiu ribotą žinojimą) skirtos žmogaus kaip aukščiausio tikslo ir gamtos išsaugojimui, gaivinimui ir puoselėjimui. Taip pat įvairios nevyriausybinės organizacijos ir fondai, įsteigti filantropų.

Lietuvoje jau dabar kalbama kad NVO srityje dirbantieji, turėtų gauti atlyginimą – ir tam, kad būtų užtikrinamas darbų tęstinumas, ir todėl, kad būtų galimybė tam skirti visą savo laiką. Nes savanorystė galima tik dalinė ir savanoriai neneša atsakomybės likti ilgajam laikotarpiui. Be to, kai yra mokama alga, atsiranda galimybė pritraukti profesionalus, turinčius svarbių kompetencijų.*

Šis ir kiti visiems žinomi iššūkiai: emigracijos mažinimas, regionų nykimas, socialinė atskirtis ir kitos problemos kol kas sėkmingai finansuojamos tik tradicinio verslo rėmuose, bet ne socialinio verslo arba socialinės veiklos rėmuose – ką jau kalbėti apie individualių iniciatyvų rėmuose.

Norint įkurti (tradicinį) verslą, aš galiu gauti ES paramą, norint freelanceriauti, aš galiu savo darbinius įgūdžius pasiūlyti betarpiškai darbo rinkoje (pvz.: web dizainerio ar betonuotojo) išsiėmęs individualią veiklos pažymą ar verslo liudijimą, tereikia rasti klientų norinčių mano paslaugų ir pasirengusių už jas mokėti.

Tuo tarpu valstybė, o kai kuriais atvejais, – pvz.: ekologijos ar priverstinės migracijos – visas pasaulis -, negali tapti kliente kaip įdarbinimo subjektas. Tačiau kodėl negalėtų būti sukurtas įrankis susikurti sau darbo vietą (t.y. stabilų atlyginimą) valstybei ar regionui ar žemynui ar pasauliui naudingiems darbams, atiduodant spręsti apie tai Darbo Biržai (būsimam užimtumo centrui) ar kam kitam, kas galėtų numatyti ilgojo laikotarpio potencialią naudą?

Kitaip tariant, taip kaip galiu susikurti versliukai.lt skelbimą ir freelanceriauti verslui ar fiziniams asmenims, taip pat galima būtų freelanceriauti valstybei ir tarptautinėms organizacijoms (t.y. sprendžiant valstybių ir pasaulio iššūkius)?

Jeigu tokie dalykai jau yra, būtų įdomu sužinoti kur ir kaip galima aplikuoti?

*Anglijoje tuo tarpu darbas valstybės skatinamame socialiniame versle yra be atlyginimo, net jei būtų galima veikloje pritaikant verslumą išgauti gerų finansinių rodiklių.  Tačiau reikia pripažinti, kad tai – jei tai tiesa – yra šios didingos šalies trūkumas, o ne privalumas. Kad ir kaip būtų turtine ir klestėjimo bei populiacijos dydžio prasme JK nėra Lietuva. Jei Lietuvos iššūkiai yra valstybės mažėjimo eliminavimas, tai JK yra viena patraukliausių šalių emigracijai.

P.S. Šio įrašo idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ir jūs ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/100verslininku/ Mūsų Linkedin: https://www.linkedin.com/company/100verslininku/

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #10: Falafelinės pagal taisyklę pigu, kokybiška ir populiaru

Kalbėdamas su savo draugu, kurio tėvai yra verslininkai, išgirdau receptą, kurį jis išsakė kaip kelią į sėkmingą verslą Lietuvoje. Jo teigimu, nesvarbu kokią verslo idėją ar nišą paimsime, jei prekė ar paslauga atitiks 3 kriterijus: patrauklią kainą, kokybę ir bus populiari, tuomet negeneruoti pelno yra tiesiog neįmanoma. Jis populiarumu labiau laikė platų vartojimą, pavyzdžiui, kasdienes prekes nei tai kas šiuo metu madinga.

Aišku gryna teorija sakytų, kad šie trys dalykai nesuderinami – jei orientacija yra patraukli kaina, vadinasi ji pasiekiama kokybės sąskaita ar atvirkščiai, o išgauti prieinamą kainą ir kokybę itin didelių gamybinių pajėgumų dėka negali eilinis smulkus ar vidutinis verslininkas*. Tačiau kadangi šio blogo tikslas yra pelningos verslo idėjos ir kadangi pagrindinė orientacija yra praktinė, tai kai verslo idėja yra kainos ir kokybės požiūriu lyginama ne su visa rinka ir visais konkurentais, o “kasdieniškai”, t.y. uždarai ir fragmentiškai, turint nepilną informaciją arba tik tą, kuri domina (t.y. dalimi tos rinkos ar net dalimi konkrečių tos srities prekių ar paslaugų ar netgi – tik viena tos srities preke ar paslauga), tada šie 3 komponentai gali koreliuoti. Aš įsitikinęs, kad falafelinės kaip verslo idėja atitinka pigu+kokybiška+populiaru. Ir nors pati idėja sena kaip vos ne visas bendražmogiškas pasaulis**, tačiau Lietuvoje neprigijusi.

Falafeliai yra street food kultūros dalis. Tai produktas iš avinžirnių naudojamas kaip mėsos pakaitalas, ypatingai populiarus Artimuosiuose Rytuose. Kaip nurodo Wikipedia, falafelis yra laikomas nacionaliniu Egipto, Palestinos ir Izraelio patiekalu. Toliau Wikipedia mini, kad šis valgis kartu su humusu dažnai laikomas taikos simboliu, o taip pat ir tiltu tarp Izraelio ir Palestinos gyventojų.

Su falafelinėmis esu susidūręs Paryžiuje ir Norwitche. Falafeliai patiekiami arba pitoje (kaip “kišenėje”), arba susukti į flatbread‘ą, arba lavaše kaip kebabas. Taip pat ypatingai skanu juos valgyti su salotomis ar raugintomis daržovėmis pagardinant padažais, ar kitais patiekalais. Nors falafeliais prekiaujama ir Vilniuje, Vokiečių g., tačiau pats nesu matęs jokios kilnojamos falafelinės kur nors miegamajame rajone siekiant neišpūsti kainos (analogiškai kaip siekia daugelis kebabinių savininkų). Tik rašydamas šį įrašą, išsi’google‘inau puikų vmgonline strapsnį, kuriame aprašytos kelios tokios. O kartu ir kebabus bei falafelius po vienu stogu parduodanti Tarbushi Bistro.

Kad ir kaip būtų, per šią įdėją aš noriu parodyti kad galima derinti kainą, kokybę ir populiarumą tarpusavyje ir tikiuosi paskatinti, kad šios kombinacijos junginio (ir jo maksimizacijos) siektų kuo daugiau išradingų verslininkų turinčių savą verslo idėją Lietuvai ar pasauliui. O jeigu man nepavyks parodyti šios dermės (pigi kaina+gera kokybė+populiarumas), tai tikiu, kad tai nedeskridetuos pačios galimybės. Ir labai kviečiu mane pataisyti, jei toliau skaitant šį įrašą rasite idėjos spragų ar neatitikimų pagal kriterijų kurį nurodžiau.

Taigi, falafelinės atitinka pigu, kokybiška (maistinga, skanu) ir populiaru kaip alternatyva kebabinėms. Kebabinės, tarp kitko, irgi gali atitikti šį kriterijų izoliuotai jas palyginus su, pavyzdžiui, picerijomis. Visgi tarp falafelių ir kebabų yra daug mažesnis atotrūkis už kebabus ir picas – jei noriu kebabo, galiu nusipirkti falafelį lavaše ar pitoje kaip pakaitalą ir būti laimingas, jei noriu kebabo ir nusiperku picą esu ne tiek laimingas, nes norėjau visai kito maisto patiekalo ir galbūt kitokios vartojimo patirties, nes pica nėra street food kultūros dalis.

Apsakant kiekvieną kriterijų atskirai:

1. Kodėl pigu? Nes pigiau nei kebabai (t.y. mėsos kaina didesnė nei avinžirnių), o  pardavinėti galima irgi kioskeliuose, vagonėliuose ar mažose ir nebrangiose miegamųjų rajonų patalpose.

Būtų tobula, jei pigios kainos nustatymas būtų pririštas prie aiškaus kriterijaus. Visų pirma, savaime suprantama, tuo atžvilgiu prieš ką konkuruojama (mūsų atveju kebabo kainos), nepersistengiant tiek, kad tai skatintų kebabinių savininkus neadekvačiai mažinti kainas kokybės sąskaita (t.y. siekti kad mėsa kainuotų tiek pat kiek avinžirniai). Tarkim didelis falafelis lavaše gali kainuoti, pavyzdžiui, 1 euru pigiau už kebabą – apie 2.3 euro. Antra – tikiuosi nesitikiu per daug – prie gyventojų įplaukų. Mano siūlymu – prie vidutinio atlyginimo konkrečioje savivaldybėje, o ne visoje šalyje. Juk Vilniaus ir mažo miestelio makroekonominiai pajėgumai skiriasi, todėl net ir vedant šalies vidurkį, mažo miestelio gyventojo pajėgumai greičiausiai liks apčiuopiamai mažesni.

Tiesa – mūsų konkrečiu atveju – taikant šią formulę, verslo sėkmei maksimizuoti, protingiau būtų pabandyti (ypatingai regionuose) pririšti netgi prie minimalaus atlyginimo.***  –

2. Kodėl kokybiška? Tai verslininko pasirinkimas ir įsipareigojimas, nes jei jis aukos kokybę, grius formulė pigu+kokybiška+populiaru=sėkminga (t.y. pelninga ilguoju laikotarpiu). Kiekvieną prekę, taigi ir avinžirnius, galima įsigyti brangiau ir pigiau, kaip ir pagaminti kiekvieną patiekalą, taigi ir falafelį. Bet jeigu nebus kokybiška, vadinasi nebus maistinga arba nebus nei maistinga nei skanu, taigi – jei nepasirūpinta kokybe, vadinasi verslo idėjai sunkiau būti sėkmingai, mat skanumą įvertins visi, o maistingumą didelė dalis sveikatą ir skonį vertinančių ir apie maistą nusimanančių vartotojų, kurių nuomonės ir vertinimai pasieks visus.

3. Kodėl populiaru? Darau prielaidą, kad ne tik sveika gyvensena, bet ir vegetarizmas šiai dienai yra paplitęs reiškinys. Taigi būtent šiai idėjai populiarumą suprantu kaip mėsos pakaitalą, taigi vegetarams ir veganams tinkantį produktą ir kartu sveikesnę alternatyvą tiems, kurie mėgsta kebabo nusipirkti nuvažiuoti vakarais.

Dar daugiau – dabar labai populiaru tarp sveikatingumo ir gyvūnų teisių gynėjų, kuriems mėsa skani, ieškoti maisto pakaitalo, kuris  savo savybėmis kuo labiau atitiktų mėsą (mat, savaime suprantama, mėsa savyje turi ir naudingų savybių). Pavyzdžiui, Lietuvoje jau egzistuojanti „Bad Hunter Foods“  bendruomenė, kuri paskutiniame „ChangemakersON“ renginyje pristatė savo progresą. Kaip rašo kasvyksta.lt jie siekia pasiūlyti „alternatyvą mėsos gaminiams, turinčią tokią pat maistinę vertę, sveiką, ekologišką ir tinkančią ne tik veganams“.

Tačiau šioje formulėje populiarumą galima suprasti ir tiesiog labai plačiu prekės ar paslaugos poreikiu – būtent taip mano draugas jį ir suprato. Pavyzdžiui, tai būtinos prekės kaip maistas, drabužiai, pagrindiniai buities įrankiai, transportas ir taip toliau. Tačiau skirtingų prekių kategorijų ir kiekvienos jų konkurentų yra tokia daugybė, kad populiarumas kaip prekės ženklo žinomumas ir madingumas, kai su kaina ir kokybe viskas OK – nebent ji pririšta ne prie vidutinio, o, kaip mūsų atveju, prie minimalaus atlyginimo savivaldybėje – , bet kuriuo atveju vaidina kertinį vaidmenį pasirenkant kieno gaminama plataus vartojimo prekę rinktis ir tas vaidmuo, mano nuomone, tik didės pasauliui sistemingai ir palengva žengiančiam link ketvirtosios pramonės revoliucijos. Populiarumą kaip madingumą svarbu akcentuoti ir dabar, kadangi pasirinkimo laisvę (pajėgumą pirkti) turintys vartotojai nori tapatintis su prekės ženklo žinute – kokias vertybes atstovauja ir gina, kokią misiją atlieka – jau šiandien (ir norėjo jau vakar).

Tačiau tai kas pasakyta praeitoje pastraipoje yra grįžimas prie teorinio bandymo lyginti su visa rinka arba visa tos prekės kategorijos pasiūla. Visgi, žiūrint kasdieniškiau, mes galime atrasti, kad trūksta to ar ano, pavyzdžiui vyriško stiliaus parduotuvių (arba, tarkim, kažko panašaus į mano Idėja #2), nors yra City men ar Marks&Spencer pasiūla vyrams arba neseniai atsidariusi parduotuvė vyrams VCUP’e.

Be to yra išradingų produktų, kuriuos norisi būtinai išbandyti – o išbandžius galbūt ir prisirišti. Pavyzdžiui, man asmeniškai, originaliai ir skaniai skamba bulviniai vafliai. Nors dar nespėjau paragauti, tačiau užsienyje ragauti mėsiški miltiniai vafliai paliko tokį gerą įspūdį, kad vienos kelionės metu stengiausi grįžti į tą pačią vietą dar kartą. Vaflių namai –  kavinė Ogmios centre, kur galima patirti šią patirtį.

Taip pat yra ir būdas išgauti konkurencinį pranašumą,padarant prekę ar paslaugą labiau prieinamą potencialiems klientams. Tarkim ką sveikatingumo rinkoje pasiūlė Gymplius.lt., t.y. galimybę sportuoti 24/7 kartu siūlant ir be ne pačias geriausias kainas rinkoje.

Tikiuosi šie pavyzdžiai pakankami, kad patvirtintų mano argumentą, jog žiūrint kasdieniškai, o ne teoriškai, panaši rinkos fragmentacija leidžia rasti pigu+kokybiška+populiaru galimybių, o jas radus jūsų verslo sėkmė (t.y. pelningumas) bus garantuota.

Dabar grįžkime kiek atgal ir pažvelkime į populiarumą kaip į plataus vartojimo poreikį. Ir paimkime pasauliniu plataus vartojimo prekių atitinkančių pigu+kokybiška+populiaru pavyzdžių. Pasauliniai brandai būtų:  Lidl, Wallmart ir kiti kainų lyderystę (žemų kainų filosofiją) taikantys prekybos centrai, Zara ar H&M, Ikea, RyanAir ir nemažai kitų.

Išskirime Zara ar H&M: jų kaina gera, kokybė pakankamai gera, o stilius – sakyčiau  – net labai geras. Rūbai tai antra pagal platumą vartojimo prekė po maisto. Todėl jei rūbai yra pigūs ir kokybiški ir populiarūs (prekės ženklas), vadinasi verslas negali nebūti sėkmingas. Taigi žiūrint į populiarumą ir kaip į visuomenės lūkesčius, ir kaip į vartojimo mastą ir potenciją, populiarumas šioje formulėje apibrėžtas daug tiksliau.

Kartu iš šių pasaulinių brando pavyzdžių matome, darant prielaidą kad prekės ženklo patrauklumas (ar patrauklumo atskaitos taškas: pavadinimas, dizainas, įmonės misija, ir kt.) yra normos ribose, kad pigi kaina ir gera kokybė kasdienėms ir plataus vartojimo prekėms yra daug lemtingesnė, . Neskaitant mažos dalies mainstream hitų, kuriems tapti reikia ir daug palankių tiesiogiai nuo jų nepriklausančių išorinių faktorių, t.y. grynos-sėkmės.  

Tačiau žiūrint ne iš gamintojo, o iš smulkiojo verslininko arba tarpininko pusės, populiarumas tampa vis svarbesnis. kadangi veikla nesusijusi su prekės tiekimu kitiems pardavėjams, vadinasi ne prekės savikaina ir pardavimo mastai svarbiausi sėkmei, o klientų pritraukimo kaštai ir bendras pelnas per tą patį laikotarpį. O klientų pritraukimo skatinimui svarbūs tokie dalykai kaip klientų aptarnavimas, falafelių pakuotė ir pateikimas ir jo patrauklumas, pavyzdžiui, gaminti matant klientui ir kitus labiau marketingui priskiriamus aspektus – t.y.  siekti, kad ne tik falafelis bet ir visas pardavimo procesas – kliento patirtis – būtų įsimenanti ar net įkvepianti, t.y. skatinanti rekomenduoti draugams ir grįžinėti pačiam. Kadangi produkto kaina santykinai nedidelė, o pagrindinis verslininko siekis generuoti pelną ir plėstis, svarbu tuo rūpintis tik tiek kiek tai šiuos siekius didintų. Taigi nesiūlau smulkiam verslui kurti jo galutinius kaštus išpūčiančių „patirčių“ klientams neturint konkretaus įsitikinimo, kad tai (mažesnė gryno pelno už vieną falafelį kaina) padidins pardavimus tiek, kad grynas pelnas bus didesnis (nebent tai socialinis ar socialiai atsakingas verslas).

Verta prisiminti, kad nuoširdi pardavėjo/-os šypsena ir bendravimas falafelinės kaip smulkiojo verslo esmei tinka labiau už kažką kas yra minimalizmo ir simplicizmo priešingybė.

O ką manote jūs apie tai, kad verslo idėja atitinkanti pigu+kokybiška+populiaru negali nebūti sėkminga (t.y. pelninga) Lietuvoje?

* Kelias į masto ekonomiją egzistuoja randant partnerių kombinuotiems užsakymams (taip iškart po nepriklausomybės atgavimo darydavo turgaus prekeiviai, keliaudami į Turkiją, Indiją, Kiniją ar kitur pirkti rūbų). Šiais laikais tai įmanoma padaryti ir virtualiai, randant partnerių jungtiniams pirkimams iš kitų šalių.

Dropshipinas – taip pat puiki galimybė kalbant apie e-pardutouves.

** Pagal labiausiai pripažintą versiją – prieš tūkstantį metų Egipte. Nors yra svarstymų apie jo atsiradimą dar Senovės Egipte – sukurtą arba izraeliečių jų vergystės metu arba pačių senovės egiptiečių.

*** Be jokių “primetimų” ar kitų spekuliacijų dėl minimalios algos ir minimalių įplaukų neatitikimo dėl savadarbysčių ir pinigų juodojoje rinkoje. Kadangi a) tai neapskaičiuojama; b) jos yra rašytos ant vandens – nepastovios, neturi ilgalaikių garantijų; c) Svarbiausia – privalu žiūrėti kiekvieno verslininko ir valstybės gyventojo ilgojo laikotarpio interesų, t.y. prieš tai sistemiškai kovoti (jei tiesa, kad a) sisteminga kova sėkmingai vykdoma iki pat aukščiausių pareigybių b) valstybės įplaukas skirstančių valdininkų kompetencija ir sąžinė bei išmintis yra tinkama. Valstybės valstybiškumu ir tarnautoju profesionulamu taigi ir sąžiningu ir efektyviu lėšų skirstymu bendroms reikmėms yra tikima, o moraline nuostata sistemiškai naikinti skurdą ir jo priežastis neabejojama.) Ypatingai kai tai suderinta su „visi moka, visi gauna“, t.y. skandinavišku socialdemokratijos modeliu. Jį Lietuvoje deklaravo G. Paluckas kandidatuodamas į partijos pirmininko postą.)

A_Falafel_shop

Šaltinis: wikimedia.org

P.S. Šio įrašo idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ir jūs ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/100verslininku/ Mūsų Linkedin: https://www.linkedin.com/company/100verslininku/

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #9: arbatpinigiai mokėjimų kortele

Vakar Huracan Coffee paskelbė, kad nuo birželio 15 d. pas juos bus galima atsiskaityti tik kortele. Savo FB jie rašė, kad taip kovos su šešėliu, o kartu ir žengs į priekį pokyčių keliu. Šiame įraše aprašyta verslo idėja – arbatpinigiai mokėjimų kortele – yra nuoseklus tęsinys Huracan Coffee pradėto pokyčio be kurio ši idėja – bent teoriniu požiūriu – yra nepilna.

Užbėgant įvykiams už akių svarbu pasakyti du dalykus: 1. Pasaulyje idėja nėra nauja. Man pačiam teko prieš 3 metus Norwitch’e restorane palikti arbatpinigių padavėjui kortele ir tai buvo tiek labai patogu, tiek pozityviai nuteikė – imant aptarnavimo sritį skyrium, jaučiau kad tai tikrai didelis žingsnis į priekį. Ši idėja jau buvo sugalvota ir Lietuvoje. Mano geras pažįstamas Vytautas Š. prieš kelis metus netgi laimėjo prizą, kai vieno hackathono metu kartu su komanda išvystė šią idėją – ne tik plano, bet netgi ir galimo IT sprendimo pavidalu.  2. Kadangi arbatpinigiai sudaro mažą dalį prekės ar paslaugos kainos, ypač, pavyzdžiui, perkant kavos puodelį, pravartu maksimizuoti darbuotojo naudą ir palikti ir viena ir kitą būdą, kol gryni pinigai – kaip, pavyzdžiui, rūkymas – nebus eliminuotas vertybiškai ir kol taps tiesiog masiškai nemadingas.

Taigi, keliu klausimą, plaukiantį iš 1. – kodėl ši idėja dar neįgyvendinta, nors sistema jau yra sugalvota ir užsienyje naudojama? Be to netgi Lietuvoje jau ši idėja ir galimas sprendimas yra pasiūlyti ir net laimėjo apdovanojimą?

Vieną kartą sukūrus platformą patiems nuo nulio, nors ir kompleksišką, sudėtingą ir brangiai kainuojančią, ją būtų galima įdiegti visame aptarnavimo sektoriuje. Ją galėtų sukurti atskira solidi, pripažįstama IT kompanija ir nuomuoti paslaugą kaip platformą aptarnavimo sektoriui. Juk, pavyzdžiui, Huracan Coffee būtų sunkiau ir brangiau įsidiegti viską patiems nei tokią paslaugą pirkti iš ją teikiančios IT sprendimų įmonės, kuri kartu galėtų būti atsakinga už paslaugos palaikymą, atnaujinimus, saugumą tai pat gal netgi pinigų skirstymą kiekvienam darbuotojui, jei arbatpinigių rinkimas komandoje būtų individualus, o kaštai dėl tokios paslaugos įmonių savininkams nedideli.

Manau, yra akivaizdu, kad nauda tokios paslaugo darbuotojams aptarnavimo sektoriuje būtų didžiulė. Vis didėjanti dalis jaunimo apskritai nesinešioja grynų pinigų. Tas pats Vytautas kartais neturi kaip palikti arbatpinigių kavinėse dėl šios priežasties. Taigi tai būdas pasiekti šią auditoriją. Kitas momentas – yra paslaugų, kur arbatpinigių nepalieka didelė visuomenės dalis – pavyzdžiui, kai už paslaugą automatiškai yra nuskaitoma nuo kortelės. Geriausias pavyzdys Lietuvoje turbūt yra Taxify ir Uber.  Kai pats važinėjau taksi atsiskaitydams už paslaugą grynais, palikdavau arbatpinigių iš gautos grąžos. Dabar to nedarau – juk viskas susinchronizuota, tad net ir piniginę traukt nemalonu. O palikti keliais mygtukais arbatpinigių kortele juk taip lengva: pavyzdžiui, ta pati Taxify programėlė, po kiekvienos kelionės išmeta prašymą įvertinti vairuotoją nuo 1 iki 5 žvaigždučių. Tad kodėl gi nebūtų galima kartu paklausti: ar norėtumėte palikti vairuotojui arbatpinigų ir duoti 3 pasirinkimo variantus: 5, 10 ir 20 procentų su galimybe pačiam įvesti pageidaujamą arbatpinigiams sumą (o jei jau labai reikia, duoti galimybę nustatymuose pasirinkti neklausti šio klausimo). Kaip minimum žinau, kad mane tai paskatintų palikti arbatpinigių reguliariai.

Dar vienas argumentas aptarnavimo sektoriaus naudai – nėra paprastai paliekama arbatpinigių už tokias paslaugas kaip apsipirkimas rūbų parduotuvėje, masažas, kelionių pirkimas ar netgi atsiskaitymas prekybos centre už maistą. Su korteliniu atsiskaitymu ir su galimybe palikti arbatpinigių kelių mygtukų paspaudimu tai padidintų darbuotojų gerovę. Net jei Norfoje dirbanti kasininkė taip papildomai surinktų 100 eurų į mėnesį – jai tai būtų ženklus prieaugis.

Tad dėl kokių priežasčių tai dar nėra įgyvendinta? Jeigu iš IT pusės tai įmanoma, o iš patogumo pusės ir naudingumo pusės – patogu ir naudinga, lieka tas pats skaidrumo ir finansinės apskaitos klausimas dėl kurio Huracan Coffee viešai deklaruoja kad imasi šio pokyčio. Šešėlis valstybėje yra milžiniškas.* Kiek reikėtų sumokėti mokesčių už paliktus arbatpinigius tiems kam jie yra paliekami? Dar vienas svarbus klausimas: ar apskritai arbatpinigių palikimo kultūra nėra savaime paremta tarpasmeniniu ryšiu – t.y. ne mokėjimu kad alga būtų didesnė, o padėka šia forma už suteiktą aptarnavimą (saldainių kišenėse juk nesinešiosi)? Tad reiktų užduoti klausimą įstatymų leidėjams – ar arbatpinigiai iki, pavyzdžiui, 5 eurų galėtų būti visiškai tax free? Juk iki pat 2018-ųjų arbatpingiai tokie ir yra ir juos palieka be ne visi gyventojai, kurie bent kartą į metus užsuka į kavinę ar restoraną ar kitur.

Būtų įdomu sužinoti ir jūsų nuomonę – raginu palikti ją komentaruose.

*Pavyzdžiui, šią temą puikiai nusakė apie zuikiavimą vadovų konferencijoje EBIT2018 pasisakęs LR valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, įsimintinas jo pavyzdys iš korepetitoriavimo sektoriaus, parodyta kad mokytojų privačiomis paslaugomis naudojasi 34 procentų tėvų, o net 25 procentų juos samdo vaikams nuo pat pradinių klasių – taigi tai atskira paralelinė šešėlinė ugdymo sistema.

P.S. Šio įrašo idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ir jūs ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu! Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/100verslininku/ Mūsų Linkedin: https://www.linkedin.com/company/100verslininku/

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #8: Senjorų kavinė

Ši idėja yra ne mūsų originaliai sugalvota, o bendraujant su socialinio verslo „Orūs namai“ įkūrėja  Marija Bunkaite išsakyta opinija, kad tokio dalyko tikrai trūksta. Šį interviu galite skaityti čia: https://100verslininku.lt/2018/04/03/oriu-namu-ikureja-marija-bunkaite-jeigu-tu-ateini-ir-pasakoji-kad-kuri-socialini-versla-didele-dalis-dar-girdi-tik-zodi-verslas/

Mes savo ruožtu šią idėją pasistengėme pavystyti naudodami daugeliui mūsų skaitytojų puikiai žinomą The Business Model Canvas, kurį galima laikyti tarpiniu variantu tarp brainstorm’o ir verslo plano, arba tiesiog struktūrizuotu mąstymu apie idėją. Šis modelis yra globalus standartas, kurį naudoja milijonai skirtingo dydžio organizacijų darbuotojų ir pavienių žmonių. The Business Model Canvas galite atsisiųsti iš čia: https://strategyzer.com/canvas/business-model-canvas

Taigi pateiksime idėjos aprašymą papunkčiui:

Ką norite pakeisti ir kodėl? Idėja: Senjorų kavinė. Tai senjorams pritaikyta kavinė. Yra poreikis tokiai vietai, nėra senjorams pritaikytų kavinių Lietuvoje. Kavinėje galėtų vykti ir senjorams skirti susitikimai, maži renginiai, knygų skaitymai ir pnš.

1.KLIENTŲ SEGMENTAI

Tikslinės klientų ir socialinės naudos gavėjų grupės:

Senjorai, galbūt ir vaikai (Senjorai, atvedantys anūkus).

2. PASIŪLYMAI KLIENTAMS

1) Kokią naudą kursime klientams?

Senjorams pritaikyta kavinė turės jiems pritaikyta gėrimų ir patiekalų racioną, įskaitomo dydžio meniu, interjerą, kurį būtų galima sukurti su psichologu pagalba, sukuriant ramią atmosferą (pasitelkiant pvz.: spalvingumo teoriją ar kitus žinomus akcentus). Būtų galima pritaikyti patalpas ir neįgaliesiems, pavyzdžiui, esantiems neįgaliojo vežimėliuose.

Juos aptarnautų kiti senjorai, taigi tai papidoma paskata apsilankyti drovesniems/vengiantiems viešų vietų ar silpnesnės sveikatos senjorams.

2a. PASIŪLYMO TIPAS

Produktai,

Paslaugos, ….?

Maisto ir gėrimų pardavimas

Renginiai.

3. PARDAVIMAI IR MARKETINGAS (kanalai)

Kaip pasieksime klientus?

Pranešant apie tokią kavinę senjorus telkiančioms organizacijoms ir klubams, taip pat tokioms organizacijoms kaip „Maisto bankas“ ar galbūt miesto savivaldybė.

Kartu būtų galima įkurti Facebook grupę ir rengti sklaidą FB, kadangi senjorams paprastai simpatizuoja visos amžiaus grupės, taigi įvairūs įrašai galėtų sulaukti daug pasidalinimų ir kitų interakcijų, ir nors senjorų Facebooke yra pagal amžiaus grupę mažiau nei kitų, tačiau, jaunesnieji FB naršytojai galėtų sužinoti ir pranešti apie tokią kavinę/pakviesti savo senelius.

Būtų galima pasiūlyti akciją vaistinėms, kiekvienam pirkėjui-senjorui už x nupirktą sumą skirti 10proc. nuolaidų kuponą senjorų kavinėje („Iki“ akcijos maisto produktams analogas).

Galbūt partneriauti su sporto klubais, pvz.: Impuls, kurie turi ir baseiną su pirtimi, kad suteiktų nuolaidos kuponus pirmam apsilankymu visiems savo klientams-senjorams nuo x amžiaus.

Svarbu nenueiti per toli ir, pavyzdžiui, neįtraukti į interesantų remti tokias kavines ratą vaistų gamintojus, kadangi vaistai senjorams ne pati maloniausia asociacija, o kavinė skirta laisvalaikiui, be to, reiktų išlaikyti atvirumą visiems, neprisirišti prie kažkokios tikslinės grupės.

Jei kavinės vardas taptų gerai žinomas, būtų galima bandyti jį naudoti kaip brandą partneriaujant su kuria kepykla (vardinę liniją kepinių su tos kavinės vardu kaip brandu – pvz.: Beatos virtuvės duonos analogas su „Vilniaus duona“ ar aibė kitų gerai žinomų pavyzdžių), ar kita maisto pramonės įmone – x košė, x pieno produktai ar pnš. Būtų prasminga apčiuopiamą dalį pelno paaukoti socialiniams verslams sprendžiantiems ir kitas senjorų aktualijas. 

Frančizės principu būtų galima išdirbti verslo modelį plečiantis į kitus miestus.

Graži iniciatyva – nemokamas autobusas į senjorų kavinę, kursuojantis pvz kievieną savaitgalį iš senelių namų, „Orių namų“, kitų įstaigų, kuriuose senjorai yra apgyvendinti.

Kaip daro senjorų kavinėje Singapūre: senjorai gali mokėti už gėrimus ir maistą savanoriškai kiek išgali. Būtų galima išbandyti šį modelį, jei tai socialinis verslas (vykdoma veikla socialinio verslo principu) ir matyti ar jis pasiteisins – t.y. ar pasiturintys senjorai sąmoningai permokės ar mokės konkretų antkainį, kad kainos išsilygintų ne tik padengdami kaštus/atpirkdami savikainą, bet ir sugeneruodami kokį nors pelną kavinės savininkams. Jei nepasiteisins, tuomet galima paliktį vieną savaitės dieną šiai iniciatyvai.

4. RYŠIAI SU KLIENTAIS

Kaip palaikysime ryšius su kiekviena klientų bei suinteresuotų šalių grupe?

Per renginius, verčiančius senjorus grįžti: pavyzdžiui, susitikimai su jiems įdomiais žinomais asmenimis (rašytojais, specialistais ar kt.), senjorų poezijos skaitymai, galbūt rytinės mankštos, filmo seansai (pvz.: kartą per savaitę būtų organizuojamas filmo vakaras) ir pnš.

Galbūt būtų galima prašyti dalį patiekalų gaminti pačių senjorų, taip sukūriant ryšį tarp „Senjorų kavinei“ maistą tiekančių senjorų ir jos klientų (ir šis segmentas galėtų persidengti). Taip galėtų papildomai užsidirbti dalis senjorų.

5. PAJAMŲ SRAUTAS

Kaip/už ką gausime pajamas iš klientų?

Už nupirktą maistą ir gėrimus.

Jei kurti šią kavinę socialinio verslo principu – tuomet galbūt ir efektyvinant išlaidas/ūkį prašant didelių nuolaidų iš maisto ir gėrimų tiekėjų, galbūt nuomuojant patalpas pigiau nei rinkos kaina, taip pat ieškant savanorių darbuotojų (pavyzdžiui, pardavėjų-kasininkų).

6. IŠTEKLIAI

Kokių pagrindinių išteklių mums reikia?

Ką iš jų turime? Ką reikės pirkti?

Patalpos, kavinės įranga, baldai.

Darbuotojų – pagrinde pardavėjų-kasininkų, padavėjų, jei būtų nuspręsta daryti kai kuriuos patiekalus, pavyzdžiui pusryčus, tai virėjo/kulinaro.

Freelancerio arba savanorio social media ir marketingo specialisto

Kavinės darbo laikas gali būti pagal lankytojų numanomus srautus, pvz dirbti nebūtinai kasdien, arba nebūtinai visą dieną. Pvz kasdieni pirmą pusdienį, ar kas antrą dieną ir savaitgaliais ir pnš.

7. PAGRINDINĖS VEIKLOS

Kokias veiklas vykdysime?

Kavinės standartinė veikla – maisto ir gėrimų pardavimas, aptarnavimas/serviravimas (padavėjai).

Renginius vesti galėtų ar net turėtų ne tiek kavinės personalas, kiek pačiomis patalpomis besinaudojantys senjorų klubai, tiek valstybės remiamos NVO, tiek kiti, net ir pavieniai, idėjininkai ir entuziastai.

Svarbus kavinės patalpų tinkamumas – kad būtų lankstesnės galimybės ne tik, pvz, knygų skaitymo ratelį suorganizuoti, bet ir padaryti mankštos rytus, galbūt net kviesti senjoram įdomius pranešėjųs/speakerius (kad būtų pakankamai vietos dalyviams/žiūrovams), taip pat praverstų didesnė virtuvė, mat susiburti į gaminimo kursus galėtų būti irgi gera pramoga ir užsiėmimas.

8. PARTNERIAI, SUINTERESUOTOS ŠALYS

Kas mūsų partneriai? Kas gali mums padėti „daryti“ verslą?

Jei tai įprastas verslas – visos suinteresuotos šalys: senjorų klubai, NVO, senjorų reikalams neabejingos organizacijos ir pavieniai asmenys ir t.t.

Jei tai socialinis verslas – prisidėtų ir socialinio verslo skatinimu suinteresuotos įmonės, valstybinės institucijos, verslai, asmenys.

9. KONKURENTAI

Kas dar veikia mūsų rinkoje? Kuo jūsų pasiūlymai geresni/blogesni/išskirtiniai?

Kitos kavinės…

Kol kas nėra tiesioginių konkurentų, t.y. specializuotų kavinių senjorams.

10. IŠLAIDOS

Kiek viskas kainuos? Kokios pagrindinės išlaidos?

Reikia skaičiuoti. Daug priklauso nuo to ar veikla bus vykdoma tradicinio ar socialinio verslo rėmuose. Galbūt įmanomas ir tarpinis variantas – pavyzdžiui, skatinti kurtis tokioms kavinėms, galima reglamentuotai numatyti išlygas – kaip atleidimą nuo nekilnojamo turto mokesčio arba padengimą kai kurių komunalinių kaip elektros kaštai, kai įvykdomos tokios ir tokios sąlygos, pavyzdžiui įdarbinant tiek ir tiek senjorų, ar iki konkrečios apyvartos (jei neuždirbi tiek ir tiek, pavyzdžiui susiejant su konkrečiu statistiniu rodikliu, ir tas tiek ir tiek turėtų būti aukštas, kaip gerovės valstybės etalonas).

11. PELNAS

Kur planuojate investuoti uždirbtus pinigus?

Į tolesnę plėtrą arba išdirbti frančizės modelį.

Viskas dar priklauso ar tradicinio verslo ar socialinio verslo principu veikla bus vykdoma.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu! Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/100verslininku/ Mūsų Linkedin: https://www.linkedin.com/company/100verslininku/

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #7: renginių organizavimo paslauga kūrybiškumui skatinti

Kad šis įrašas būtų kuo tikslesnis ir ne per ilgas, neaprašysime priešistorės kada ir kokiomis aplinkybėmis ši idėja kilo. Tačiau galima pažymėti, kad ji skirta spręsti vieną rimtą ir platų iššūkį – pasitelkus sunkius terminus: kognityvinio ir kūrybinio mąstymo sampynos arba kalbant visiškai ūkiškai – sveiko proto klausimą, pilnatviškos asmenybės prielaidą.

Šios problemos aktualumą galima iliustruoti faktu, kad mokslininkų yra nustatoma, kad dėl virtualumo, o tiksliau, video žaidimų, kurie paremti algoritminiu ir gana primityviu taip-ne per teisinga-neteisinga (vienintelis kelias ar akivaizdžiai geriausias kelias) žaidimų paplitimu, mokslinėje literatūroje atsiranda tokių diagnozių pavadinimai kaip kūrybinio mąstymo nykimas. Taip, galima sakyti, tai susiję su technologijų nuolatiniu vartojimu didžiąją dalį laiko darant skirtį tarp gamtos arba buvimo ne ekrano įtakoje ir tų minėtų video žaidimų arba pasirinkimų priėmimo naudojant nešiojamus kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitas išmanias technologijas.

Įpročio svarba žmogui (arba dar stipriau) yra pažymėję tokie filosofai ir mokslininkai kaip Blezas Paskalis ir daugelis kitų, tačiau būtent šiandien, informacijos pertekliaus laikais, kuomet pasirinkti vieną ar kitą iš daugybės gausos yra taip sunku, kad įprotis tampa ne žmogaus gyvenimo (ar kad ir vertybinio aspekto) pasirinkimo, o žmogaus ribotumo ir vergiškumo išdava  ta prasme, kad vietoj pasirinkimo atsiranda veikimo schema ir gana primityvi arba laikui bėgant tik primityvėjanti ir yra siekiama vengti rinktis, o per tai vengti mąstyti, o per tai, filosofiškai tariant, vengti autentiškumo. Taigi tai ilgajame laikotarpyje gali privesti prie minėtos į mokslinę literatūra įrašytos diagnozės, bet ir kartu, jei ne prie kažko rimto, tai bent jau prie iš nelankstumo kylančio apatiškumo gyvenimo atžvilgiu, depresinių minčių, nusivylimo ir taip dažnai filosofų neigiama prasme linksniuojamo visuomenės atomizacijos proceso.

Šią šių laikų tendenciją įžvelgus ir yra pasiūlyta ir suformuota verslo idėja kaip atsakas. Tai renginių organizavimo paslauga, kuriuos galima labai paprastai apibūdinti kaip – „pirmo karto“ potyriai arba jei ne  pirmo karto, tai dar paprasčiau – nebandytos, nepatirtos situacijos, reikalaujančios pasirinkti atsižvelgiant į galimybių įvairovę. Pagrindinis tikslas nėra sukelti emocinio pobūdžio euforijas, o lavinti minėtą probleminį psichologinį aspektą. Čia daroma prielaida, kad kognityvinis mąstymas darnoje su kūrybiniu yra taip, kad būtent iš pirmojo kyla pastarasis ir kyla būtent ūkiškai ir visiškai primityviai kalbant “sveiku” būdu.  Tai reiškia, jei kūrybinis mąstymas eina į akivaizdų užribį, ką gali aiškiai nustatyti psichiatrai ar psichologai, vadinasi kognityvinis mąstymas gali būti padarinys, kuriame slypi problema. Tačiau tuo žavus ir didingas žmogus, kad lavinti save arba tobulėti jis gali visą gyvenimą, tai yra kognityvinio ir kūrybinio mąstymo sampyną galima išlavinti. Bet be pirmojo nebus antrojo tą numanoma prasme, o be pirmojo gali būti antrasis, tačiau tik uždara ego prasme, kai ego sąlytis su tikrove ir su kitais yra, kalbant buitiškai, iškreiptas ar, kalbant pragmatiškai, neatitinka visuomenės lūkesčių. Žinoma tokie pamąstymai yra ypatingai suteorinti, t.y. bandant apie šią problemą mąstyti pragmatiškai neįtraukiant visų minčių apie žmogų, kuriuos pateikia dvasios t.y. kultūros mokslai.

Taigi, kalbant apie kognityviką, galima būtų organizuoti pačius paprasčiausius renginius, kaip orientacinės rungtys, kuriuose svarbu rinktis ir kuriuose galėtų būti daug kelių ir alternatyvų. Svarbu pažymėti, kad renkantis arba pasirenkant apart kognityvinių ir kūrybinių gebų sampynje esančio protavimo veikia ir tai ką galima pavadinti asmenybe arba dvasia, bet kadangi šioje idėjoje mums svarbu tik negatyvus veikimas, kurį galima būtų pakeisti, tai jis akivaizdžiausiai pasimato per baimės jausmą arba tiesiog nepasitikėjimą savimi. Jeigu bijoti yra ir natūralu ir kai kuriais atvejais sveika bei prigimta, tai nepasitikėti savimi – paprastai yra neigiama ir perteklinė ypatybė, kurią svarbu, kalbant poetiškai, nugalėti kaip nepageidaujamą psichinę proto būseną arba ilgalaikį afektą. Taigi renkantis arba pasirenkant, visų pirmą svarbu pasitikėti savimi, tai reiškia, kad kognityvinis ir kūrybinis mąstymas gali būti tinkamoje sąveikoje tarp vienas kito, bet vis tiek nebūti tinkamoje sąveikoje su asmenybe arba kalbant kultūriškai “dvasia”. Vadinasi grynai pragmatiniu požiūriu lavinti tik pasitikėjimą savimi yra lengviau negu jį lavinti, kai kognityvinė geba yra netinkamame santykyje su kūrybine dėl jos pačios trūkumo. Taigi ieškoti priežasčių ir išeičių reikia būtent nuo nepasitikėjimo savimi klausimo, o tik tada samprotauti apie kognityvinio ir kūrybinio mąstymo iššūkius. Bet kuriuo atveju, ši renginių organizavimo paslauga yra svarbi kaip kompiuteriniuose žaidimuose dažnai randamų vos dviejų galimybių arba taip-ne sprendimų, kurie pradeda neigiamai veikti žmogų gyvenimą (minėtas pasirinkimo vengimas vedantis prie vengimo mąstyti kasdienėje veikloje) įveika ar kompleksiškesnis variantas – t.y. natūralesnis arba labiau tinkantis žmogui pagal jo prigimtį arba sandarą. Taigi šioje vietoje galima atsargiai užsiminti, kad renginio idėjos įvykdančios šią svarbiausią sąlygą gali būti organizuojami įtraukiant ir neesminę dalį technologijų, kadangi tai atliepia žmogaus padėti šiuolaikiniame pasaulyje, bet tik tai tokiu atveju, jei kognityvinė geba nėra sutrikusi. Pastaruoju atveju reikia pradėti vengiant rengnių įtraukiančių veiksmus su “ekrano” pagalba.

Taigi tokių renginių arba renginių organizavimo įmonės specializacija būtų būtent kūrybiško arba vaizduotės įgalinto mąstymo (pagal pilną šios (mąstymo) sąvokos reikšmę ir svorį) lavinimas ir vystymas kaip galutinis tikslas. Žinoma egizstuoja jau nemažai pavienių iniciatyvų kaip žymieji pabėgimo kambariai (escape rooms), kai ar vienam ar komandoje reikia rasti išėjimą iš labirinto ir panašūs, bet reiktų sugalvoti platų spektrą būtent į aprašytą problemą arba situaciją nukreiptų užduočių ar renginių ar įvykių, ir, žinoma, būtų galima tai suasmeninti į pagalbą pasitelkus psichologus, kurie galėtų patyrinėti jau egizstuojančių asmenybinių ar kitų testų ar tiesiog per psichoterapinį pokalbį įžvelgti kokios renginio suasmenintos variacijos tinka konkrečiam žmogui pagal jo egzistuojančius asmeniškus iššūkius ar probemas. Žinoma tai slydi riba todėl reikia vengti kraštutinumų ir privilegijos į tiesą, kuri yra nepasiekiama. T.y. žmogus, kaip ir visata, iki galo nėra pažini.

Būtų galima tokias paslaugas teikti ir suaugusiems, ir paaugliams ir jaunimui su aiškiau pastebimais pasirinkimo vengimo (taigi ir mąstymo vengimo) indikacijomis.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #6: integracijos į visuomenę aplikacija

Ši idėja skirta visų pirmą padėti ar nukreipti teisinga linkme pažeidžiamiausias visuomenės grupes kaip neįgaliuosius, kalinius, senyvo amžiaus žmones, turinčius priklausomybes kaip narkotikai, alkoholis ar kt., tačiau gali būti skirta ir kitiems piliečiams, mat jos idėja yra orientuotis ne tik į ekonominį aspektą bet į laimės indeksą plačiąja prasme (kurį reiktų sugalvoti ar pritaikyti jau sugalvotą, pavyzdžiui, Skandinavų modelį).

Nors galima aiškiai parodyti, kad ekonominis aspektas tiesiogiai koreliuoja su laime, t.y. nepakankami atlyginimai arba – dar blogiau – nedarbas (paklausos darbo jėgai nebuvimas) didina depresinių negalavimų, alkoholizmo, polinkio nusikalsti ir kitas tikimybes, be to prisideda prie negatyvumo pasaulio ir bendruomenės atžvilgiu plačiąja prasme, kurio šaknys yra nepasitikėjimas kitais dėl nepasitikėjimo savimi ir savo padėtimi ilgajame laikotarpyje (kad gali būti geriau), tačiau išsprendus finansinį aspektą atsiras ir kompleksiškesnės problemos kaip lygybės siekis – visų pirmą lygybės į galimybę sukurti save (gauti gerą išsilavinimą, turėti sėkminga karjerą, sukurti sėkmingą versla ir kt.), tad į visuomenines bėdas, mat kai bus jaučiama lygybę į galimybę, bus glaudesnis noras kooperuotis ir bendradarbiauti ir kartu – padėti tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių nepasisekė ar nesiseka.

Visų pirmą sprendžiant atskirties problemą – iš visuomenės turi būti noras ir potencija įtraukti norinčius augti ir keistis pažeidiamiausių grupių atstovus, o iš jų atitinkamai – valia (pa)bandyti ir pasitikėti. Žinoma šioje vietoje psichologiniai aspektai yra abipusiškai svarbūs, tačiau psichologinė pagalba ar švietimas yra tik šalutinės ar nepagrindinės galimybės.

Mobili aplikacija, manome, turėtų veikti incognito principu, panašiai kaip MeetFrank, kurioje asmenys gali pasiūlyti kuo galėtų būti naudingi ar kokių bendraminčių ieško. Tai galėtų būti darbo paieška (tiek reguliaraus, pvz.: barmeno ar virėjo ar pnš., tiek papildomo kaip – mėgstu vairuoti, galiu tvarkyti namus ir pnš). Taip pat – „dar nesu pasiruošęs rasti darbo, bet noriu galėti jį rasti ateityje“; konsultacijos paieška (psichologinės, socialinės); taip pat susirašinėjimo draugo paieška – kai incognito būtų galima arba tiesiogiai dalintis savo problemomis ieškant specialisto pagalbos/konsultacijos, tiek noras rasti, kad ir virtualaus susirašinėjimo draugo, kuris, galima būtų sakyti, nestokoja integracijos į visuomenę pagal pagrindinius tradicinėje literatūroje aprašomus kriterijus arba tą patį laimės indeksą.

Galutinis šio buvimo incognito tikslas – atsiskleisti ir gauti darbo pasiūlymą arba pažintį arba psichologinę, socialinę paramą perkelti iš incognito erdvės į tiesioginį asmeninį kontaktą. To iniciatorius turi būti žmogus kuris kreipiasi, t.y. būtent kam ši aplikacija ir skirta – piliečius, kurie nori pokyčio, bet savo asmeninėmis galimybėmis tai padaryti nesugeba, jomis nepasitiki arba yra nusivylę. Taip pat svarbu, mūsų nuomone, kad šioje aplikacijoje noro keistis svoris būtų perkeltas iš galinčių duoti pasiūlymą arba pagalbą į jos ieškančius. Kitaip tariant – galintys duoti pasiūlymą ar pagalba būtų pasyvūs-siūlantieji, kurie visų pirmą lauktų pirmų užklausų iš besikreipiančiųjų ir besiviliantis kad bus konkretūs norai ar prašymai, po kurių būtų galima imtis veiksmų – bandyti integruoti (pavyzdžiui duoti darbo pasiūlymą) ar perkelti pažintį gyvai (psichologinė ar socialinė konsultacija arba kartu nuėjimas su norinčių bet nedrįstančiu į kokį renginį galinti paskatinti pokytį ar bendri neįpareigojantys pažintiniai susitikimai arbatos ar panašiai).

Kaip reklamuoti? Kadangi ši aplikacija skirta kiekvienai valstybei rūpimoms problemoms spręsti, visų pirmą reiktų pradėti su programėlę supažindinant visų socialiai jautriems skirtų įstaigų vadovybę ir darbuotojus, kurie turėtu apie ją pranešti tikslinei auditorijai. Taip pat tinka ir tie standartiniai būdai kaip lankstinukai ar plakaitai skelbimo lentose.

Kaip monetizuoti paslaugą? – galimi du akivaizdžiausi būdai: 1. Priėmimo į darbą atveju apmokestinti darbdavį. T.y. sėkmės mokestis, į kurį galima pretenduoti darbuotojui sėkmingai išdirbus bandomąjį laikotarpį. 2. Valstybės ir savivaldybių finansinė parama/dotacijos – šis projektas yra socialinis, sprendžiantis, kaip minėta, kiekvienai valstybės rūpimas problemas, tad atitinkmai būtų galima gauti pastovų finansavimą.  Plačiau apie šias galimybes reiktų sukurti atskirą įrašą.

Kartu būtų galima rinkti paramą/aukas iš šiai idėjai neabejingų žmonių arba per pačią aplikaciją, arba per tam skirtas rėmimo platformas.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #5: literatūros, filosofijos ir kultūros žurnalai

Idėja kilo kai užpraeitoje knygų mugėje buvo suorganizuota diskusija apie tai, kad kultūros periodiniai leidiniai yra įdomūs tik siauram ir paprastai fiksuotam ratui skaitytojų, paprastai tos srities profesionalams ar galbūt jaunimui studijuojantiems su tuo susijusias specialybes. Nors nebuvau toje diskusijoje – tik apsiribojau FB renginio pranešimo informacija – teko girdėti iš kelių ten buvusių, kad nebuvo suformuota jokių konkrečių idėjų vedančių į galimą pokytį – t.y. į tai, kad kultūros leidiniai būtų labiau skaitomi. Žinoma labiau skaitomi kartu reiškia ir daug išvestinių pokyčių, kurie neįsitenka į verslo terminiją: kaip intelektualinė ir net sakyčiau dvasinė visuomenės edukacija ir branda, taip pat didesnis esamų tos srities profesionalų įsitraukimas ir motyvacija, mat nors akademiniam pasauliui reitingai dažnai nėra pats svarbiausias dalykas, bet yra vienas iš tų rodiklių, kurio kilimas galėtų paskatinti skirti daugiau dėmesio ne tik, pavydžiui, mokslinių studijų rašymui ar paskaitų vedimui, bet ir periodiniams leidiniams – o tai savo ruožtu reiškia glaudesnį akademikų ir kultūros formuotojų bendravimą su visuomene, kas reikštų daugiau kultūriškai sąmoningų ar, kad ir, apsišvietusių piliečių, o tai didintų tikimybę atsirasti daugiau fenomenalių pasiekimų kultūros srityje: pavyzdžiui, daugiau pripažintų literatūros veikalų, poezijos rinkinių, meno kūrinių, teatro spektaklių ir kt. Stagnacija nėra gera niekur, ir nors klaidinga būtų sakyti kad Lietuvoje intelektualai ar kultūrinė bendruomenė stagnuoja, visgi, jeigu kultūrinę periodiką skaito tik dalis tos terpės, galimai yra daugiau neišnaudoto potencialo.

Kadangi šio tinklaraščio tikslas – pelningos verslo idėjos, ir, svarbu patikslinti, pelningos ta prasme, kad tai atsispindėtų skaičiais – finansiškai, todėl vystant šią idėją bus bandoma rašyti išlaikant šią mums esminę orientaciją nesileidžiant į pernelyg plačius svarstymus apie kultūrą, meną, filosofiją…

Esminis klausimas: kaip didinti kultūros leidinių pastovių skaitytojų ratą, didinti tiražus. Svarbu paklausti: ar dabartinių kultūros leidinių yra nepakankamai, t.y. ar sprendimas vedantis į šį tikslą yra naujų leidinių kūrimas ar darbas su jau esamais leidiniais (mat tai kad kultūros profesionalai Lietuvoje yra aukščiausio lygio neabejojama). Atsakymas: iš esmės, mūsų nuomone, nebūtina kurti naujų leidinių, šiuo metu tai kas sukurta yra daugiau nei pakankama. Tačiau mūsų idėja yra susijusi su, kaip pavadinome, „2 lygių“ sistema, o kalbant visai paprastai – su 1) Periodika nušviečianti kultūros temas populiariai, t.y., reikia nevengti pasakyti, pataikaujant vyresniam skaitytojui ir kartu leidžiant labiau suprasti apie kultūros temas platesniam moksleivių ratui. 2) Tą populiarią periodiką kurti todėl ir tik todėl, kad nurodyti į tas pačias temas ar problemas, kurios aprašytos jau tos srities kalba išlaikant visą intelektualinės minties gylį ir komplekiškumą.

Jeigu terminas  „mokslo populiarinimas“ skamba natūraliai, kaip ir „mokslo populiarinimo žurnalai“, tai terminas „kultūros populiarinimas“ skamba ne tik kad nenatūraliai, o dar daugiau – tai yra tiesioginis nusišnekėjimas, savaiminė kontradikcija. Todėl „kultūros populiarinimo žurnalai“ yra taip pat – kažkas ne tik keisto, bet ir neteisingo. Žinoma jeigu kalbame apie konkrečias sritis: pavyzdžiui filosofiją ir filosofijos populiarinimą, literatūrą ir literatūros populiarinimą, meną ir meno populiarinimą, vietos randa ir „filosofijos populiarinimo žurnalai“, „literatūros populiarinimo žurnalai“ ir taip toliau. Bet kadangi šie garbingi dvasios mokslai patenka į kultūros skėtį ta prasme kuri nenusakoma be už pragmatinio lauko einančių kategorijų, todėl per šią išklaidą noriu parodyti, kad būtent mūsų šios verslo idėjos rėmuose negalime dirbti su jau esamais garbingais, savo gilią tradiciją ir istoriją turinčiais leidiniais kaip  „Literatūra ir menas“, „Šiaurės atėnai“, „Naujasis židinys-aidai“ ir daugelis kitų. Todėl galbūt tame užpraeitos knygų mugės renginyje ir nebuvo rasta kryptingų į pokytį idėjų, mat sugalvoti jas esamiems leidiniams reikia atsižvelgti į daug daugiau komponentų.

Todėl siūlome įsteigti naują leidinį-laikraštį, pavadinti „Literatūra ir filosofija“ (mat šioje vietoje, mūsų nuomone, yra kartu ir neužpildytos vietos kalbant apie dabartinius leidinius) ir sukurti analogiško pavadinimo žurnalą kuris vadintųsi „Literatūra ir filosofija+“ – ar kokį kitą pavadinimą, svarbu kad pavadinimai tarp tos kultūros srities “populiarinimo” laikraščio ir žurnalo pavadinimų būtų tiesioginė sąsaja, nepaliekanti nė menkiausių abejonių. Ir vien pavadinimo neužtenka – grafinis leidinių dizainas turi atitikti kaip minimum pagal struktūrą. Galima laikraštį kurti juodai baltą, su kitu šriftu ir kitais estetiniais elementais, o populiarųjį daryti spalvotai, su kitu šriftu ir t.t., bet pridėjus juos vieną prie vieno, net ir to populiarinimo žurnalo skaitytojas aiškiai matytų, kad tai vienas su kitu susiję periodiniai leidiniai. Galima eiti ir dar gyliau, t.y. kad temos nagrinėjamos šiuose žurnaluose būtų tos pačios, tik pirmu atveju – siauriau, antru atveju – giliau, kartu su tos srities profesionalams žinomais terminais ir tuo jau minėtu intelektualiniu gyliu. Nėra svarbu derinti minties gylį tarp tų pačių temų taip kaip svarbu turėti nedidelį ar jokio atotrūkio tarp leidinių pavadinimų (pvz tik pavadinimas x ir  pavadinimas x(+)) ir kaip svarbu turėti nedidelį atotrūkį (bet tik kažkokį minimalų) tarp grafinio dizaino.

Žinoma prekybos vietose šie žurnalai turi būti padėti greta ir kitose sklaidose, kad ir interneto svetainėje, o gal ir  Facebook puslapyje, turėtų bendrai nurodyti viens į kitą – pavyzdžiui, kad tema (problema) yra nagrinėjama išsamiau laikraštyje pavadinimu x).

Tada lieka rūpintis svarbiausia to x(+) populiarinimu, bet ne x populiarinimu, mat tą laikraštį pavadinimu x turi atrasti jau x(+) skaitytojai savanoriškai laisvu apsisprendimu domėtis giliau. Tokiu būdu ši žodžių junginyje (pagal esmę) atsispindinti totali kontradikciją “kultūros populiarinimas” bus įveikta (kuri nusako problemą užpraeitoje knygų mugėje – populiarinti ir gausinti kultūros leidinių tiražus, bet marketingas nėra išeitis, mat kultūros periodiką gali mėgautis ir suprasti tik kultūriškai edukuoti piliečiai, kurių savaime visad bus tik dalis ir paprastai – maža dalis).

Kaip rūpintis leidinio pavadinimu x(+) populiarinimu (primenu, x(+) reiškia, kad tą x reikia sugalvoti ir prie sugalvoto pavadinimo prirašyti + taip atskiriant abiejų lygių leidinius)? – taip kaip rūpinamąsi kitais populiariais leidiniais, įskaitant ir marketingą plačiąją prasme. Lietuvoje jau yra puikių mokslo populiarinimo žurnalų pavyzdžių – pvz „Iliustruotasis mokslas“, „Iliustruotoji istorija“ ir kt. – tad toli ieškoti nereikia.

Dabar galima prieiti prie tiražo ir pelno iš žurnalo pavadinimu x(+) klausimo – visa vadyba ir marketingas yra nukreiptas į tai. O laikraščiui pavadinimu x pelno klausimas tai yra tik procesų efektyvumo ir administracinių kaštų efektyvumo klausimas – kad nebūtų nuostolingas ar kaip įmanoma pelningas bet nedarant kompromisų kokybės sąskaita.

Jeigu būtų susidomėta šia verslo idėja ir ji pritaikyt praktikoje – tas žurnalas pavadinimu x+ atliktų svarbią rolę formuojant viešąją nuomonę apie filosofiją, literatūrą, meną ir kitus dvasios-kultūros mokslus. Todėl svarbu į marketingo strategiją įtraukti ir gyvus renginius  – nebūtinai jų organizavimą, bet būtinai dalyvavimą jau esamuose. Taip pat – bendradarbiavimas su tokiais naujienų portalais kaip Delfi, 15min ir kt. būtų prasmingas publikuojant kai kuriuos žurnalo pavadinimu x+ straipsnius mainais į reklamą – t.y. į internetines nuorodas į žurnalo internetinę svetainę. Svarbu suprasti, kad šio žurnalo tiražo didumo, t.y. populiarumo, klausimas nors priklauso nuo visuomenės susidomėjimo, bet jį įtakoja ir šio žurnalo redakcijos – rašytojų ir redaktorių – motyvacija arba pozityvus požiūris į darbą  „pop(uliarinimo)“ žanro rėmuose. Kadangi redakcija, matyt, turėtų sudaryti šių garbingų mokslų perspektyvus jaunimas – ar studentai, ar jauni darbuotojai, svarbu jų nuostata darbo šiame žanro rėmuose. Tai yra reikia pozityvaus požiūrio į visuomenę pagal kuo įmanoma platesnę šio termino išsklaida. T.y. ne pataikavimo prasme, ką svarbu pažymėti, bet protingos kritikos tikslingai vedančios į pokytį arba diskusiją arba bent galimybę susimąstyti ar bent pamąstyti.

Marketingo specialistai: spauda patiria nuosmukį pagal tiražų pardavimus. Todėl mokėti gerai išreklamuoti žurnalą, kad jį pirktų, rekia žinių, kaip tai daroma su jau esamais populiariaisiais žurnalais. Taip pat – internetinės svetainės poreikis – kurioje taip pat būtų publikuoti straipsniai ir ji galėtų turėti pakankamai turinio grįžtančiam skaitytojų srautui sudaryti. Tik internetinė svetainė kaip portalas su savo publikacijomis reiktų kad liktų tik to žurnalo rėmuose – t.y. pritaikyto plačiam skaitytojų ratui – ir kaip galimybė bendradarbiauti su jau minėtais stambiaisiais portalais kaip Delfi ir 15min. O kurti interneto portalą laikraščiui, žinoma, yra netikslinga – mat taip dar labiau sumažėtų to laikraščio pirkimai. Taigi galbūt verta kad marketingo specialistai būtų tie patys, kurie dirba prie jau esamų populiarių žurnalų Lietuvoje, pavyzdžiui, tie patys jau minėti „Iliustruotasis mokslas“ ar „Iliustruotaji istorija“ ar galbūt National Geographic, kad tai ir verstų redakciją ir marketingo specialistus būti skirtinguose buveinėse.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #4: verslo administravimo įmonė

Įstaigų administravimo specialistai, susibūrę į vieną įmonę, teikia savo verslo administravimo paslaugas mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Pagrindinė misija:

  • Taupyti laiką
  • Optimizuoti darbą
  • Greitinti procesus

Užduotys perduodamos tokiai įstaigų administravimo įmonei (darbo asistentams/sekretoriams) gali būti tiek elementariausios kaip darbas MS Office programomis apdorojant įvairius dokumentus, tiek rimtesnės užduotys kaip: įmonių darbuotojų (ypatingai projektų vadovų) asistavimas atlaisvinant juos nuo gana lengvai padaromų, bet nemažai laiko užimančių užduočių. Tikslas – taupyti įmonės ir jos darbuotojų laiką ir didinti efektyvumą (pavyzdžiui, esamų įmonės darbų organizavimas ir planavimas), atlikti pagalbinius ofiso darbus arba tai, kas daroma įmonės darbuotojų, nors su jų atsakomybėmis tai nesusiję ar susiję netiesiogiai  – t.y. kad būtų susikoncentruota ties plėtra ir svarbiausių užduočių vykdymu.

Mažos ir vidutinės įmonės ne visada turi galimybę samdyti administratorius ar sekretorius, be to, galima daryti prielaidą, kad nemaža dalis jų turi neoptimalių procesų ir įpročių, bet neturi žinių ar dėl pripratimo prie rutinos šviežios nuomonės iš šono, kuri leistų suefektyvinti jų darbą, paversti veiklą labiau organizuota, tikslinga ir kryptinga. Su įstaigų administratorių pagalba būtų galima įmonėms po truputi imti ir didėti (jei ne darbuotojų skaičiumi tai pajamomis/pelnu).

Taip pat toks kasdienių ofiso darbų perdavimas asistentams gali sumažinti tokius dirgiklius kaip nepasitenkinimą ar stresą dėl to kad nespėjama. Dar vienas svarbus momentas – geriau papildomas arbatos puodelis ar daugiau poilsio negu ilsėtis dirbant darbus, kurie yra pagal pareigas arba atsakomybės nevisai tikslingi.

Svarbiausias iššūkis – rasti tinkamus ir patikimus specialistus, juk perduoti darbus asistentams yra kartu ir pasitikėti jų kompetencija. Tai yra kartu ir konkurencinis pranašumas tokios įmonės prieš pavienius freelancerius, teikiančius šias paslaugas. Tačiau rasti kompetetingus administratorius, ypač, kurie supažindinti su naujausiais įmonės optimizavimo veiklos praktikomis, pvz.: LEAN metodu, yra iššūkis ir tokiai darbo asistentų įmonei. Todėl būtent šiai idėjai siūlome partneriauti su aukštojo ugdymo įstaigomis. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegija ruošia tiksliai šiam darbui tinkamus specialistus: https://vvf.viko.lt/studijos/studiju-programos/istaigu-administravimas/ Tikėtina, kad būtų galima pasirašyti ir bendradarbiavimo sutartį, kad paskutinių šios specialybės kursų studentai atliktų praktiką tokioje įmonėje. Taip pat, tokią įmonę galėtų konsultuoti ir šios studijų programos sudarytojai ar dėstytojai, mat nauji metodai ir praktikos šiame technologijų amžiuje dažnai juda į priekį sparčiau nei įmanoma su viskuo susipažinti.

Apskritai verslo ir universiteto bendradarbiavimas yra tikrai nepakankamas Lietuvoje, tą pastebi ir dalis pačių verslininkų, tarp jų, pavyzdžiui, Nextury Ventures vadovas, ir nemažai kitų. Pavyzdžiui, universiteto dėstytojai ir mokslininkai gali atlikti rinkos tyrimą ar kitą studiją verslams ir jų įkainiai yra mažesni nei tuo užsiimančių įmonių. Tačiau tai jau platesnio pobūdžio tema. Šio tinklaraščio tikslas – aprašyti pelningas verslo idėjas. Žinoma, šis raginimas yra labai svarbus tiek šiai idėjai, tiek kitomis kaip kartu ir grynai pinigine išraiška virstanti nauda.

Apie įkainius: svarbu kad paslaugų įkainiai būtų protingi, kaip ir darbų organizavimo struktūra. Pavyzdžiui, darbai galėtų būti suskirstyti pagal skirtingo sunkumo darbus, o įkainių vidurkis galėtų siekti 10 eur/h. Žinoma šis skaičius yra prieitas neatlikus nuodugnių skaičiavimų, tiesiog intuityviai žinant dabartinius vidutinės algos įkainius ir kiek įmonei galėtų kainuoti savų administratorių ar sekretorių samdymas.

Labai svarbu kad šias paslaugas galėtų užsakinėti ne tik pelningi ar gerą finansavimą turintys startuoliai, kuriems svarbu išlaikyti greitį ir dinamiką, todėl jie galėtų mieliau sumokėti kiek brangiau už nuotoliniu būdu dirbančius verslo asistentus ar sekretorius nei samdyti patiems.

Kuo daugiau įmonių taptų klientais, tuo efektyviau būtų galima paskirstyti ir tų darbų atlikimą įmonės viduje. Nors labai svarbu kad vienai įmonei būtų priskirti tie patys verslo asistentai (tai ir ryšio formavimas, ir pasitikėjimas, ir per draugystę ar bendrą įdirbį įgautas susikalbėjimas ir vienas kito (įmonės darbuotojo ir verslo asistento) “greitesnis” supratimas), o taip pat – pa(si)tikėjimas tokių galimų asmeninių prašymų kaip paimti vaikus iš mokyklos ar nuvežti rūbus į valyklą ar nupirkti maisto produktų ir pnš.) – bet visada galima įmonės viduje asistentams turėti savo asistentus arba įsteigti vyriausiojo asistento, bendraujančio su įmonėmis tiesiogiai ir atliekančius atsakingiausius darbus, ir jo padėjėjo („tiesiog“ asistento), kuris galėtų atlikti paprasčiausius mechaninius darbus kaip, pavyzdžiui, darbą su Excel ar Word programomis ar panašiai. Taip susiformuotu ir tam tikra įmonės kultūra arba ugdymo koncepcija – kai pradedantieji darbuotis taptų asistentais, o po tam tikro laiko – „vyriausiais“ asistentais. O juk kultūros ir/arba ugdymo koncepcijos buvimas – tai stipriausi saitai įmonei veikti dešimtmečiais, o galbūt net dar ilgiau.

Būtų taip pat prasminga skirstyti įkainius pagal vienkartinius ir nuolatinius darbus. Pavyzdžiui, vienkartiniai darbai galėtų kainuoti 10eur/h, o nuolatiniai – pigiau, pagal susitarimą. Vienkartiniams darbams būtų galima priskirti pagrinde asistentus, o nuolatiniams – labiau „vyriausius“ asistentus. Taip pat galbūt būtų prasminga taikyti ir dinaminę kainodarą pagal kliento pajamų ir apyvartos dydį, mat kuo didesnė apyvarta tuo brangiau gali kainuoti darbo brokai/klaidos. Tačiau tam jau reikia turėti tiek stiprią įstaigų administrvimo įmonės kultūrą, tiek pagalvoti ar nebus atbaidyta klientų dalis, t.y. ar nepradės sklisti nepasitenkinimo kalbos viešojoje erdvėje dėl “dvigubų” standartų. Bet kuriuo atveju svarstant apie dinaminės kainodaros taikymą klientams nebūtina jos  išsamiai aprašyti viešai, užtenka tik nurodytiesmę. Taip pat svarbu pratestuoti praktikoje ar šie teoriniai brainstorm pobūdžio pamąstymai tinkami.

Įkainius būtų galima siūlyti ir už vieną darbo valandą ir paketais: pvz.: 2h į d. d. 300 eur/mėn.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #3: aktyvių pardavimų platforma

Ši idėja yra labai svarbi kaip, matyt, progreso variklis aktyvių pardavimų srityje. Tai platforma/start-up’as kuri/-s sutelkia į vieną vietą padavimų vadybininkus iš vienos pusės ir įmones siūlančias prekes ir paslaugas iš kitos.

Idėja paprasta ir akivaizdi – suteikti įrankius atlikti aktyvius pardavimus nuotoliniu būdu pagal lanksčias (vadybininko pasirinktas) darbo valandas ir – kas svarbiausia – daugiau nei vienai įmonei vienu metu. Žinoma, kyla daug klausimų kaip pavyzdžiui: kaip užtikrinti pavienių įmonių pardavimų kontaktų (leads) konfidencialumą, kaip įsitikinti kad vadybininkas dirba profesionaliai, t.y. nediskredituoja įmonės, pvz, neišmanydamas srities, ką daryti kai neužtenka vien skambučių, bet kartu reikia ir gyvų susitikimų su potencialiais klientais, kaip užtikrinti, kad nutraukus bendradarbiavimą nebūtų dalinamasi informacija su trečiaisiais asmenimis arba tiesioginiais konkurentais ir daug kitų. Kiekvieną šį klausimą reikia išgliaudyti atskirai, ir galbūt tai padarysime po to kai aprašysime tokio start-up’o galima veikimo modelį.

Pradėti jį aprašyti galima arba nuo vadybininkų arba nuo įmonių pusės, arba nuo platformos veikimo pusės. Pasirinksime pastarąjį. Platforma užtikrina ne tik laisvę rasti vadybininkui-įmonę, o imonei-vadybininką, bet ir atlieka kontrolės ir skaidrumo užtikrinimo funkciją. Tai galima užtikrinti pagrinde šiais dviems būdais: 1) Reitinguoti vadybininkus pagal jų rezultatus (pvz.: pagal pardavimų kiekį, darbo per šią platformą trukmę, galbūt vidines rekomendacijas, ir kitus smulkesnius, tačiau pardavimų srityje dirbantiems žinomus parametrus; Reitinguoti įmones pagal „paklausumo indeksą“, kurį reiktų sugalvoti  2) privalu turėti teisę pokalbius įrašyti, kad a) įmonė, kurią atstovaujama, galėtų pareikalauti kad dalį jų, pvz atsitiktinių būdu kas x skambutį, gautų, kad įvertintų vadybininko kompetenciją ir ar yra patenkinta kaip ją atstovaujama. Platformos komanda turi teisę perklausyti skambučius taip pat, pavyzdžiui, vadybininkų mokymų ar vertinimo tikslais.

Kodėl įmonei verta naudotis šio start-upo paslaugomis? – žinoma, padidinti turimus pardavimus. Šis start-up’as daugeliui įmonių gali būti kaip papildomas įplaukų šaltinis, o daliai, ypač vidutinio ar mažesnio dydžio – puiki alternatyva skatinti pardavimus atsilyginant už pasiektą rezultatą.  Bet kuriuo atveju jis nepakeis intereso įmonėms samdyti aktyvių pardavimų vadybininkus, tačiau tai bus puikus papildymas, galimybė augti papildomom priemonėm.

Kodėl vadybininkui verta naudotis šio start-upo paslaugomis? – 1. Galimybė derinti darbą su studijomis ar kitais įsipareigojimais . Galimybė dirbti iš namų (pvz,: auginant mažamečius vaikus, gyvenant regionuose, kuriuose yra darbo trūkumas (ypač aktyvių pardavimų sritye), turint fizinę negalią, ar kol kas nerandant norimo darbo aktyvių pardavimų ar kitose srityse. Daugelį jaunų ir ambicingų žmonių patrauktų ir galimybė vienu metu turėti daugiau nei vieną įmonę, kuriai būtų atstovaujama dėl galimybės parduoti daugiau.

Kaip vyktų pasirinkimas kurioms įmonėms atstovauti? – įmonės būtų išklasifikuotos pagal sritį (kaip kad kokiam skelbimų portale); startupo platforma turėtų savo pardavimo kontaktus (leads’us), bet taip pat vadybininkams įmonės galėtų suteikti ir savų pardavimo kontaktus suderinus visus juridinius klausimus ir įsipareigojant suteikti teisę vadybininkui pasiūlyti tiems verslo kontaktams galimai kitas prekes, kurios galėtų tą kontaktą dominti (ypatingai kalbant apie papildinius – kaip, pavyzdžiui, kava ir cukrus arba čiužinys ir lovos konstrukcija ir panašiai).

Ko reiktų vadybininkui, kad galėtų pradėti dirbti? – visi skambučiai galėtų vykti arba per mobilųjį telefoną, arba per tokias programas kaip Skype (perkant skambučius į laidinius ir mobilius telefonus). Pirmu atveju reiktų partneriauti su kuriuo nors iš operatorių.

Vadybininkui reiktų laisvų rankų įrangos ir antru atveju stabilaus interneto ryšio. Taip pat reiktų, kad veiktų per arba mobilųjį arba desktopo appsą pokalbių įrašymo funkcija. Taip pat būtų gerai kad platformoje būtų įdiegta vidinė sistema su platformos crm’u, kuriuo naudotųsi visi vadybininkai. Joje būtų galima klasifikuoti leads’us pagal potencialą ir skirti vadybininkams vis paklausesnius verslo kontaktus, pagal jų reitingą. Antru atveju, dar galėtų reikėti ir mikrofono bei webcam’o. Tie dalykai daug nekainuoja, todėl platformos savininkai galėtų atsiųsti už x eurų mokėjimą į priekį, ir grąžinti tą sumą su pirmu mokėjimu kai vadybininkas pasieks atitinkamą pardavimų kiekį.

Svarbu kad šis startup’as galėtų sudominti ne tik mažas ir vidutines, bet ir didesnes įmones. Galimai būtų galima įtraukti į derybas/viliojimą ir savivaldybes, jei platformos savininkų kontaktai ar autoritetas būtų nepakankamas.

Kalbant apie startupo veiklą konkrečiose rinkose lokaliai – visi klausimai yra išsprendžiami, kad start-upas galėtų sėkmingai veikti. Tačiau kalbant apie galimybę start-upą naudoti plačiau, pavyzdžiui vystant tarptautinę prekybą, susiduriama su kliūtimis kaip skirtingi įstatymai ar galimi kultūriniai skirtumai ir kalbos barjeras.

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!

Categories
Uncategorized

Verslo idėja #2: vyrų klubas – daiktų prenumerata vyrams

Tikslinė auditorija: didmiesčio užimtas vidutines ar didesnes pajamas uždirbantis vyras, su didesniu nei įprasta užimtumu, paprastai viengungis (kuris mieliau linkęs taupyti laiką ir samdyti asistentus, padedančius jam buityje (nes paprastai jo darbo valanda kainuoja daugiau nei tas laikas kurį jis skirs buičiai, priedo jam ši veikla neteikia poilsio ar malonumo).

Idėjos esmė: prenumerata į namus/reguliarus tiekimas tokių prekių kaip  kojinės, t-shirt marškinėliai (paprastai baltos, juodos spalvos), taip pat balti formalūs marškiniai. Kartu ir dantų šepėtelių, gillette skustukų, galbūt sporto prekių pvz.: irgi t-shirt marškinėlių arba rakšluosčių. Paslauga sudaryta iš ką tik minėtų bazinių produktų, kurie nesikeičia (basic planas), ir asmeninių poreikių, kai vyrui yra priskirtas (nuotoliniu būdu kaip klientų aptarnavimo specialistas dirbantis) vadybininkas, kuris suveda vartotojo profilius, pagal prekės ženklus kuriuos vyras x mėgsta ir vartoja periodiškai: tai gali būti viskas kas greit negenda ar neyra – nes to tikslas, patarnauti vyrui buityje, taupyti jo laiką – pvz.: x firmos šampūnas ar skutimosi reikmenys arba 20 kiaušinių ar x pakelių avižų košės į savaitę arba kt. kas nėra sunku pirkti ir pristatyti periodiškai.

Ko būtinai reikia: kadangi idėja – jei vienu sakiniu – skamba taip: tai klubas, kur vyrai gali pasirinkti prekes kurias vartoja reguliariai + prekės ženklus kuriuos mėgsta individualiai, o vyruklubas.lt tieks juos periodiškai, tai reikia 1) kokybiško apps’o, kuriame galima kelių mygtukų paspaudimu sustabdyti ar pridėti vienos ar kitos prekės tam mėnesiui (pvz x vienetų juodų kojinių); 2) asmeninių vadybininkų, kurie būtų priskirti tiem patiems vyrams ir nesikeistų (formuojamas asmeninis ryšys).

Kaip plėstis: 1) pasirašyti sutartis su pagrindiniais didmiesčių sporto klubais, kad būtų galima turėti reklaminį stendą prie kasų arba išsinuomuoti patalpas šalia rūbinės ar kitos masiškai „praeinamos“ vietos (Taip su laiku galėtų atsirasti pasiskirstymas pagal miesto zonas ar mikrorajonus ir ten dirbantys vadybininkai galėtų tiek aptarnauti ateinančius klientus, tiek nuotoliniu būdu skambinti 1x į mėnesį ir tvirtinti online atėjusias užklausas (1x/mėn. skambutis ir perėjimas viso sąrašo ko reikia, matyt, būtų geras ryšio su klubu ir jo nariais stiprinimas).2) Jei tai įmanoma, turėti savo fizinę lokaciją/vietą pagrindiniuose verslo centruose, kažkur pirmame aukšte prie administracijos. 3) Partneriauti su tokiais drabūžių valymo gigantais kaip Joglė (tarp kitko Joglės savininkai galėtų įkurti kažką panašaus). 4) Galbūt nuomuoti patalpas didžiausiuose prekybos centruose – tačiau pridėti tokių prekių pardavimą kaip brangių (turima omeny aukšta kokybė ir pripažinti prekės ženklai) barzdos skutimo mašinėlių ar laikrodžių ar kvėpalų – iš vienos pusės, kad nuoma nebūtų nuostolinga, iš kitos – kad klubas išlaikytų prestižą ir palankią nuomonę tarp tikslinės auditorijos.

Pastaba: čia nepaskaičiuoti ir nenurodyti kiti kaštai, kuriuos būtina išskaičiuoti rašant verslo planą: kaip pristatymo kaštai, vyruklubas.lt firminės atributikos kaštai (pvz.: įpakavimų) ar fizinio einu-ir-perku pirkimo kaštai (mat nors patogu vyrui iš vienos vietos/vyruklubas.lt viską užsakyti, net jei internetu gali įsigyti viską pats skirtingose vietose (vienasaskaita.lt startupo principas) visgi vyruklubas.lt dar reikalingesnis, jei kad užsisakytų kai kurias prekes pats, vyrui reikia važiuoti į fizinius taškus ir pirkti).

Svarbu pažymėti kad kadangi ši paslauga nėra pirmo būtinumo, antkainis gali būti priskirtas liberaliai ir didesnis, svarbu, kad būtų paklausa. Žinoma, – kaip ir bet kokioje veikloje – visi procesai turi būti kuo efektyvesni. Dar vienas variantas: basic planą stengtis pasiūlyti kuo pigesnį ir prieinamą kuo plačiau visiems, o individualų – su antkainiu kuris galėtų būti ir liberaliai didžiausias pagal nepraradimą per daug paklausos (t.y. galbūt turėti 1000 klientų pasirašiusių individualų planą su liberaliai didesniu antkainiu yra pelningiau nei jį mažinti žinant, kad sumažinus bus aptarnauta 2000 klientų).

P.S. Ši idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu!