Categories
Uncategorized

Verslo idėja #9: arbatpinigiai mokėjimų kortele

Vakar Huracan Coffee paskelbė, kad nuo birželio 15 d. pas juos bus galima atsiskaityti tik kortele. Savo FB jie rašė, kad taip kovos su šešėliu, o kartu ir žengs į priekį pokyčių keliu. Šiame įraše aprašyta verslo idėja – arbatpinigiai mokėjimų kortele – yra nuoseklus tęsinys Huracan Coffee pradėto pokyčio be kurio ši idėja – bent teoriniu požiūriu – yra nepilna.

Užbėgant įvykiams už akių svarbu pasakyti du dalykus: 1. Pasaulyje idėja nėra nauja. Man pačiam teko prieš 3 metus Norwitch’e restorane palikti arbatpinigių padavėjui kortele ir tai buvo tiek labai patogu, tiek pozityviai nuteikė – imant aptarnavimo sritį skyrium, jaučiau kad tai tikrai didelis žingsnis į priekį. Ši idėja jau buvo sugalvota ir Lietuvoje. Mano geras pažįstamas Vytautas Š. prieš kelis metus netgi laimėjo prizą, kai vieno hackathono metu kartu su komanda išvystė šią idėją – ne tik plano, bet netgi ir galimo IT sprendimo pavidalu.  2. Kadangi arbatpinigiai sudaro mažą dalį prekės ar paslaugos kainos, ypač, pavyzdžiui, perkant kavos puodelį, pravartu maksimizuoti darbuotojo naudą ir palikti ir viena ir kitą būdą, kol gryni pinigai – kaip, pavyzdžiui, rūkymas – nebus eliminuotas vertybiškai ir kol taps tiesiog masiškai nemadingas.

Taigi, keliu klausimą, plaukiantį iš 1. – kodėl ši idėja dar neįgyvendinta, nors sistema jau yra sugalvota ir užsienyje naudojama? Be to netgi Lietuvoje jau ši idėja ir galimas sprendimas yra pasiūlyti ir net laimėjo apdovanojimą?

Vieną kartą sukūrus platformą patiems nuo nulio, nors ir kompleksišką, sudėtingą ir brangiai kainuojančią, ją būtų galima įdiegti visame aptarnavimo sektoriuje. Ją galėtų sukurti atskira solidi, pripažįstama IT kompanija ir nuomuoti paslaugą kaip platformą aptarnavimo sektoriui. Juk, pavyzdžiui, Huracan Coffee būtų sunkiau ir brangiau įsidiegti viską patiems nei tokią paslaugą pirkti iš ją teikiančios IT sprendimų įmonės, kuri kartu galėtų būti atsakinga už paslaugos palaikymą, atnaujinimus, saugumą tai pat gal netgi pinigų skirstymą kiekvienam darbuotojui, jei arbatpinigių rinkimas komandoje būtų individualus, o kaštai dėl tokios paslaugos įmonių savininkams nedideli.

Manau, yra akivaizdu, kad nauda tokios paslaugo darbuotojams aptarnavimo sektoriuje būtų didžiulė. Vis didėjanti dalis jaunimo apskritai nesinešioja grynų pinigų. Tas pats Vytautas kartais neturi kaip palikti arbatpinigių kavinėse dėl šios priežasties. Taigi tai būdas pasiekti šią auditoriją. Kitas momentas – yra paslaugų, kur arbatpinigių nepalieka didelė visuomenės dalis – pavyzdžiui, kai už paslaugą automatiškai yra nuskaitoma nuo kortelės. Geriausias pavyzdys Lietuvoje turbūt yra Taxify ir Uber.  Kai pats važinėjau taksi atsiskaitydams už paslaugą grynais, palikdavau arbatpinigių iš gautos grąžos. Dabar to nedarau – juk viskas susinchronizuota, tad net ir piniginę traukt nemalonu. O palikti keliais mygtukais arbatpinigių kortele juk taip lengva: pavyzdžiui, ta pati Taxify programėlė, po kiekvienos kelionės išmeta prašymą įvertinti vairuotoją nuo 1 iki 5 žvaigždučių. Tad kodėl gi nebūtų galima kartu paklausti: ar norėtumėte palikti vairuotojui arbatpinigų ir duoti 3 pasirinkimo variantus: 5, 10 ir 20 procentų su galimybe pačiam įvesti pageidaujamą arbatpinigiams sumą (o jei jau labai reikia, duoti galimybę nustatymuose pasirinkti neklausti šio klausimo). Kaip minimum žinau, kad mane tai paskatintų palikti arbatpinigių reguliariai.

Dar vienas argumentas aptarnavimo sektoriaus naudai – nėra paprastai paliekama arbatpinigių už tokias paslaugas kaip apsipirkimas rūbų parduotuvėje, masažas, kelionių pirkimas ar netgi atsiskaitymas prekybos centre už maistą. Su korteliniu atsiskaitymu ir su galimybe palikti arbatpinigių kelių mygtukų paspaudimu tai padidintų darbuotojų gerovę. Net jei Norfoje dirbanti kasininkė taip papildomai surinktų 100 eurų į mėnesį – jai tai būtų ženklus prieaugis.

Tad dėl kokių priežasčių tai dar nėra įgyvendinta? Jeigu iš IT pusės tai įmanoma, o iš patogumo pusės ir naudingumo pusės – patogu ir naudinga, lieka tas pats skaidrumo ir finansinės apskaitos klausimas dėl kurio Huracan Coffee viešai deklaruoja kad imasi šio pokyčio. Šešėlis valstybėje yra milžiniškas.* Kiek reikėtų sumokėti mokesčių už paliktus arbatpinigius tiems kam jie yra paliekami? Dar vienas svarbus klausimas: ar apskritai arbatpinigių palikimo kultūra nėra savaime paremta tarpasmeniniu ryšiu – t.y. ne mokėjimu kad alga būtų didesnė, o padėka šia forma už suteiktą aptarnavimą (saldainių kišenėse juk nesinešiosi)? Tad reiktų užduoti klausimą įstatymų leidėjams – ar arbatpinigiai iki, pavyzdžiui, 5 eurų galėtų būti visiškai tax free? Juk iki pat 2018-ųjų arbatpingiai tokie ir yra ir juos palieka be ne visi gyventojai, kurie bent kartą į metus užsuka į kavinę ar restoraną ar kitur.

Būtų įdomu sužinoti ir jūsų nuomonę – raginu palikti ją komentaruose.

*Pavyzdžiui, šią temą puikiai nusakė apie zuikiavimą vadovų konferencijoje EBIT2018 pasisakęs LR valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, įsimintinas jo pavyzdys iš korepetitoriavimo sektoriaus, parodyta kad mokytojų privačiomis paslaugomis naudojasi 34 procentų tėvų, o net 25 procentų juos samdo vaikams nuo pat pradinių klasių – taigi tai atskira paralelinė šešėlinė ugdymo sistema.

P.S. Šio įrašo idėja gali būti vystoma ir ateityje. Tam prisiruošus, šis įrašas bus papildydas, o tai kas papildyta pažymėta ir atskirta nuo šio originalaus įrašo.

Jei norite prisidėti prie šios idėjos vystymo ir jūs ar padiskutuoti apie ją plačiau, rašykite savo įžvalgas komentaruose arba 100verslininku@gmail.com

Nori įgyvendinti šią idėją arba žinai kam ji galėtų būti įdomi? Pasidalink šiuo įrašu! Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/100verslininku/ Mūsų Linkedin: https://www.linkedin.com/company/100verslininku/

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s